žydauckas

מydaũckas, -à (plg. brus. жыдoўcкi) adj. (4) LKAI172 žr. 2 žydiškas: 1. Žydaũcko rašto ar paskaitot, ar ne? Km. Karvės žydaũckos, nupenėtos, sviesto buvo Skp. | Voveruška – žydaũckas grybas, mat voveruškos nekirmija Kvr.

žydauckaĩ adv.: Jis iš pat mažystės su žydžiukais ir išmoko žydauckaĩ Slm. Žydauckaĩ šnekėt nemoku Antz. Žydauckaĩ (be kiaulienos) gyvent ir negera Trgn.

2. Žydauckam̃ name gyvenom Dglš. Žydaũckos visos buvo krautuvės Kvr. Lig penkiolikos metų žydauckàs karves ganiau Dg. 3. žr. 2 žydiškas 4: Leizeris toks buvo, tai tas žydaũckas labai Kpr. Ojojoi, Stapienė kaip žydauckà boba Slm.

žydauckaĩ adv.: Jis moka žydauckaĩ gyvent Mrk.

4. Rdm ką neigiamai apibūdinant: Nekenčiu žilo arklio: ot man rodos žydaũckas, ir gana Smn. | Šeštadienį ar mirti, ar ką, sakydavo, bloga diena, žydauckà diena Kzt.